Tag: geodeziniai matavimai

Šiuolaikiniais teodolitais galima išmatuoti vertikaliuosius kampus nuo – 55° iki +60°

Vertikaliųjų kampų matavimas

Vertikaliojo skritulio nulio vieta. Vertikaliesiems kampams matuoti naudojamas vertikalusis skritulys. Reikia, kad, kai žiūrono vizavimo ašis yra horizontalioje padėtyje, o vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis ampulės centre (arba veikiant kompensatoriui), nulinis atskaičiavimo skalės brūkšnys sutaptų su limbo padalų nuliniu brūkšniu, t. y. atskaita vertikaliajame limbe būtų lygi nuliui. Dažniausiai taip nebūna. Vertikaliojo limbo atskaita tokioje padėtyje vadinama nulio vieta. Ji sutrumpintai žymima. Norint rasti nulio vietą, reikia viduriniu horizontaliuoju žiūrono siūleliu teodolito padėtyje vizuoti į aiškų vietovės tašką bei kiekvieną kartą, nustačius gulsčiuko burbulėlį į vidurį, atskaičiuoti vertikaliajame limbe.

Vertikalusis kampas matuojamas taip:

1. Teodolitas centruojamas ir nustatomas vertikaliai. Padėtyje žiūrono viduriniu horizontaliuoju siūleliu vizuojama tašką. Mikrometriniu sraigtu vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis tiksliai įplukdomas į vidurį (šis veiksmas nereikalingas, kai yra kompensatorius). Atskaičiuojama vertikaliajame limbe. Atskaita atitinkamai pažymima. Matuojant teodolitu 2T30 (T30), naudojamas horizontaliojo skritulio gulsčiukas, kurio burbulėlis į ampulės centrą įplukdomas vienu iš kelmelio kėlimo sraigtų (paskui dar reikia patikrinti, ar tiksliai vizuota).

2. Daromas antrasis vertikaliojo kampo matavimo pusruožtis. Žiūronas verčiamas per zenitą ir jau, esant kitai vertikaliojo skritulio padėčiai, vėl vizuojama į tašką, gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į vidurį ir atskaičiuojama limbe. Vertikalusis kampas randamas:

Nulio vietos pastovumas, matuojant vertikaliuosius kampus, rodo matavimų teisingumą. Nulio vietos svyravimas turi būti ne didesnis už dvigubą arba trigubą limbo atskaičiavimo tikslumą. Vertikalieji kampai gali būti teigiami arba neigiami.

Šiuolaikiniais teodolitais galima išmatuoti vertikaliuosius kampus nuo —55° iki +60°.

Nulio vietos reguliavimas. Kad būtų patogiau skaičiuoti vertikaliuosius kampus, reikia, kad būtų artima. Nulio vietos reguliavimo metodika priklauso nuo teodolito tipo.

1. Teodolituose su vertikaliojo skritulio gulsčiuku (T15 ir kt.) reguliuojama keičiant gulsčiuko padėtį. Alidadės mikrometriniu sraigtu gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į nulinę padėtį. Sukant žiūrono mikrometrinį sraigtą, vertikaliajame limbe nustatoma atskaita lygi. Tuomet žiūrono vizavimo ašis yra horizontali. Paskui gulsčiuko mikrometriniu sraigtu limbe nustačius nulinę atskaitą, burbulėlis nuplaukia iš nulinės padėties. Reguliavimo sraigteliais burbulėlį sugrąžinus į ampulės vidurį, bus artima nuliui.

2. Reguliuojant teodolitą su kompensatoriumi (T15K, 2T5K, 3T51(11), pirmiausia nustatoma atskaita vertikaliajame limbe. Tada kompensatoriaus reguliavimo sraigteliu, esančiu vertikaliojo skritulio atramoje, limbe nustatoma atskaita, lygi nuliui.

3. Kai teodolite yra tik horizontaliojo skritulio gulsčiukas, kuris naudojamas ir vertikaliesiems kampams matuoti (2T30, T30), priartinant NV prie nulinės reikšmės, keičiama žiūrono vizavimo ašies padėtis. Daroma taip.

Iš abiejų padėčių vizuojama į ryškų tašką ir, įplukdžius gulsčiuko burbulėlį į vidurį, vertikaliajame limbe atskaičiuojama. Sukant žiūroną mikrometriniu sraigtu, nustatomas apskaičiuotas vertikalusis kampas limbe. Žiūrono vidurinis horizontalusis siūlelis nukrypsta nuo vizavimo taško. Siūlelių žiedo reguliavimo sraigteliais vidurinis horizontalusis siūlelis sutapdinamas su stebimuoju tašku. Baigus reguliuoti, nulio vieta nustatoma pakartotinai.

Patiko? Pasidalink
Share

Topografinių planų ir žemėlapių sutartiniai ženklai

Vietovės kontūrai, objektai ir reljefas planuose bei žemėlapiuose vaizduojami sutartiniais ženklais. Sutartiniai ženklai skirstomi į mastelinius arba kontūrinius, linijinius, nemastelinius ir aiškinamuosius.

Masteliniai sutartiniai ženklai planuose ir žemėlapiuose atitinka situacijos elementų matmenis, sumažintus plano masteliu. Jie turi kontūrą (ribą), skiriantį juos nuo kitų ženklų ir pripildytą tam tikrų sutartinių ženklų. Kontūriniais ženklais vaizduojami

krūmai, pievos ir kt. Kartais kaip sutartiniai ženklai vartojamos spalvos: vanduo dažomas mėlynai, miškai — žaliai, plentai — raudonai ir kt.

Linijiniais sutartiniais ženklais vaizduojami siauri keliai ir upeliai, grioviai ir kt. Jų ilgis atitinka elemento matmenis, sumažintus masteliu, o plotis žymimas sutartinai.

Nemasteliniais ženklais žymimi objektai, kurių kontūrai maži ir pavaizduoti jų plano masteliu negalima, pavyzdžiui, pavieniai medžiai, kelrodžiai, paminklai ir kt.

Aiškinamieji ženklai teikia papildomą informaciją apie masteliniais ar nemasteliniais ženklais pavaizduotus objektus. Pavyzdžiui kalnų viršūnių aukščiai, upių ir ežerų vandens horizontai, vietovių pavadinimai ir kt.

Reljefas vaizduojamas vienodo aukščio taškus jungiančiomis kreivėmis. Jos vadinamos horizontalėmis, arba izohipsėmis

Pagal tarptautinį susitarimą elipsoidas geografinės platumos paralelėmis dalijamas į juostas, kurios žymimos lotynų alfabeto didžiosiomis raidėmis nuo ekvatoriaus ašigalių kryptimi. Meridianais elipsoidas dalijamas į kolonas kas 6° geografinės gumos. Kolonos numeruojamos arabiškais skaitmenimis nuo 180° meridiano rytus. Vienas lapas, apribotas meridianais ir paralelėmis, vadinamas 1:1 000 000 masteliu sudaryto žemėlapio trapecija. Jos nomenklatūrą sudaro juostos ir kolonos numeriai. Pavyzdžiui, trapecijos, kurioje yra Kaunas, nomenklatūra.

1:500 000, 1:200 000 ir 1:100 000 mastelio žemėlapių nomenklatūra sudaryta iš 1:1 000 000 žemėlapio nomenklatūros ir atitinkamos raidės arba skaičiaus. Pavyzdžiui, padalijus 1:1 000 000 mastelio trapeciją į keturias dalis ir sunumeravus jas raidėmis A, B, B ir F, gaunama 1:500 000 mastelio lapo nomenklatūra (N-34- F ) , o padalijus į 36 dalis ir sunumeravus romėniškais skaitmenimis 1:200 000 žemėlapio nomenklatūra (N-34-VI). Padalijus 1:1 000 000 mastelio trapeciją į 144 dalis ir sunumeravus arabiškais skaitmenimis, gaunama 1:100 000 žemėlapio nomenklatūra (N-34-25).

1:50000 mastelio žemėlapio trapecijos nomenklatūrą sudaro 1:100 000 mastelio žemėlapio trapecijos nomenklatūra ir atitinkamos raidės A, B, B ar F. 1:25 000 mastelio trapecijos nomenklatūrą sudaro 1:50 000 mastelio trapecijos nomenklatūra.

Norint gauti 1:5000 mastelio trapecijos nomenklatūrą, 1:100 000 mastelio trapecija dalijama į 256 dalis ir numeruojama arabiškais skaitmenimis. Jos nomenklatūrą sudaro 1:100 000 mastelio trapečijos nomenklatūra ir skaičius, parašytas skliausteliuose. 1:2 000 mastelio trapecijos nomenklatūra gaunama taip: 1:5000 trapecija dalijama į 9 dalis

Topografinių žemėlapių ir planų trapecijų matmenys bei notelėje. Ši nomenklatūra naudojama NVS ir kol kas dar Lietuvoje.

Sudarant nedidelės vietovės (iki 20 km2, kartais ir didesnės) planus, planų lapai yra kvadrato formos. Kvadrato kraštinė lygi 40 cm 1:5 000 mastelio planui ir 50 cm 1:2 000, 1:1 000 ir 1:5 000 mastelio planams. 1:5 000 mastelio planų lapai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Tokio mastelio plano nomenklatūra yra lapo numeris. Kiekvieną tokį lapą mastelių atitinka keturi 1:2 000 mastelio plano lapai, kurie numeruojami raidėmis A, B, C ir D.

Kiekvieną 1:2 000 mastelio lapą atitinka keturi 1:1 000 mastelio lapai, kurie numeruojami romėniškais skaitmenimis I, II, III, IV ir šešiolika 1:500 mastelio lapų, numeruojamų arabiškais skaitmenimis.

Patiko? Pasidalink
Share