Šiuolaikiniais teodolitais galima išmatuoti vertikaliuosius kampus nuo – 55° iki +60°

Vertikaliųjų kampų matavimas

Vertikaliojo skritulio nulio vieta. Vertikaliesiems kampams matuoti naudojamas vertikalusis skritulys. Reikia, kad, kai žiūrono vizavimo ašis yra horizontalioje padėtyje, o vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis ampulės centre (arba veikiant kompensatoriui), nulinis atskaičiavimo skalės brūkšnys sutaptų su limbo padalų nuliniu brūkšniu, t. y. atskaita vertikaliajame limbe būtų lygi nuliui. Dažniausiai taip nebūna. Vertikaliojo limbo atskaita tokioje padėtyje vadinama nulio vieta. Ji sutrumpintai žymima. Norint rasti nulio vietą, reikia viduriniu horizontaliuoju žiūrono siūleliu teodolito padėtyje vizuoti į aiškų vietovės tašką bei kiekvieną kartą, nustačius gulsčiuko burbulėlį į vidurį, atskaičiuoti vertikaliajame limbe.

Vertikalusis kampas matuojamas taip:

1. Teodolitas centruojamas ir nustatomas vertikaliai. Padėtyje žiūrono viduriniu horizontaliuoju siūleliu vizuojama tašką. Mikrometriniu sraigtu vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis tiksliai įplukdomas į vidurį (šis veiksmas nereikalingas, kai yra kompensatorius). Atskaičiuojama vertikaliajame limbe. Atskaita atitinkamai pažymima. Matuojant teodolitu 2T30 (T30), naudojamas horizontaliojo skritulio gulsčiukas, kurio burbulėlis į ampulės centrą įplukdomas vienu iš kelmelio kėlimo sraigtų (paskui dar reikia patikrinti, ar tiksliai vizuota).

2. Daromas antrasis vertikaliojo kampo matavimo pusruožtis. Žiūronas verčiamas per zenitą ir jau, esant kitai vertikaliojo skritulio padėčiai, vėl vizuojama į tašką, gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į vidurį ir atskaičiuojama limbe. Vertikalusis kampas randamas:

Nulio vietos pastovumas, matuojant vertikaliuosius kampus, rodo matavimų teisingumą. Nulio vietos svyravimas turi būti ne didesnis už dvigubą arba trigubą limbo atskaičiavimo tikslumą. Vertikalieji kampai gali būti teigiami arba neigiami.

Šiuolaikiniais teodolitais galima išmatuoti vertikaliuosius kampus nuo —55° iki +60°.

Nulio vietos reguliavimas. Kad būtų patogiau skaičiuoti vertikaliuosius kampus, reikia, kad būtų artima. Nulio vietos reguliavimo metodika priklauso nuo teodolito tipo.

1. Teodolituose su vertikaliojo skritulio gulsčiuku (T15 ir kt.) reguliuojama keičiant gulsčiuko padėtį. Alidadės mikrometriniu sraigtu gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į nulinę padėtį. Sukant žiūrono mikrometrinį sraigtą, vertikaliajame limbe nustatoma atskaita lygi. Tuomet žiūrono vizavimo ašis yra horizontali. Paskui gulsčiuko mikrometriniu sraigtu limbe nustačius nulinę atskaitą, burbulėlis nuplaukia iš nulinės padėties. Reguliavimo sraigteliais burbulėlį sugrąžinus į ampulės vidurį, bus artima nuliui.

2. Reguliuojant teodolitą su kompensatoriumi (T15K, 2T5K, 3T51(11), pirmiausia nustatoma atskaita vertikaliajame limbe. Tada kompensatoriaus reguliavimo sraigteliu, esančiu vertikaliojo skritulio atramoje, limbe nustatoma atskaita, lygi nuliui.

3. Kai teodolite yra tik horizontaliojo skritulio gulsčiukas, kuris naudojamas ir vertikaliesiems kampams matuoti (2T30, T30), priartinant NV prie nulinės reikšmės, keičiama žiūrono vizavimo ašies padėtis. Daroma taip.

Iš abiejų padėčių vizuojama į ryškų tašką ir, įplukdžius gulsčiuko burbulėlį į vidurį, vertikaliajame limbe atskaičiuojama. Sukant žiūroną mikrometriniu sraigtu, nustatomas apskaičiuotas vertikalusis kampas limbe. Žiūrono vidurinis horizontalusis siūlelis nukrypsta nuo vizavimo taško. Siūlelių žiedo reguliavimo sraigteliais vidurinis horizontalusis siūlelis sutapdinamas su stebimuoju tašku. Baigus reguliuoti, nulio vieta nustatoma pakartotinai.

Patiko? Pasidalink

Leave a Reply