Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas? Juk automatas neužsižiopsos, nenukreips ne laiku dėmesį nuo kelio, neatliks klaidingo veiksmo ar manevro ir, žinoma, niekad nepiktnaudžiaus alkoholiu. ESM valdomas automobilis preciziškai aplenks jo neapakins priešais važiuojančių mašinų žibintai ar ryškūs saulės spinduliai, jam netrukdytų nei rūkas, nei nakties tamsa. Kompiuteriai vairuotų automobilį daug tiksliau negu žmogus, greičiau orientuotųsi sudėtingoje situacijoje. Atstumai gatvėse ir keliuose tarp ESM valdoratį automobilių būtų daug mažesni, eismo juosta siauresnė, o kelių pralaidumas ir greitis didesnis. Tokio automobilio savininkas įsėdęs i mašiną ir, pavyzdžiui, įsijungęs spalvotą televizorių dideliu greičiu ir labai saugiai nuvyktų reikiamą vietą. Ar itš tiesų taip bus XXI amžiuje?..
Manome, visai realu, kad jau artimiausioje ateityje miestų gatvėse galėtų važinėti autobusai be vairuotojų, nes jie vežioja keleivius pastoviais iš anksto numatytais maršrutais. Autobusų sustojimo vietos galėtų būti užprogramuotos, sankryžose šviesoforų signalai sujungti su davikliais, esančiais gatvės važiuojamojoje dalyje. Tokių autobusų be vairuotojų trasos būtų izoliuotos nuo kitų transporto. Signalą autobusui pajudėti iš sustojimo vietos, duotų paskutinis įlipęs keleivis. Panašiai keleivinio transporto eismas galėtų būti organizuojamas ir tarpmiestinėse magistralėse. Ilguose tarpmiestiniuose mažuose automobilių eismo automatizavimas bei programavimas daug sudėtingesnis (sunku izoliuoti ilgas trasas, o galiniuose maršrutų punktuose reikėtų itin sudėtingų įrengimų). Tačiau apskritai komunalinio transporto automatizavimas realus dalykas. Pasaulyje jau yra sukonstruota ir eksploatuojama daug panašių sistemų.
Daug sudėtingiau automatizuoti lengvųjų automobilių eismą, kadangi kiekvienas, automobilis važiuoja laisvai pasirinktu maršrutu. Šiuo, atveju reiktų arba pertvarkyti absoliučiai visus automobilių kelius, gatves, įvažiavimus ir net kiemus, arba įrengti kiekviename automobilyje dvigubą valdymo sistemą: automatinę ir su vairuotojo pagalba.
Norėdami šiek tiek suprasti šios problemos sudėtingumą, pažvelkime i vairuotoją ir automobilį kaip vieningą informacijos valdymo sistemą. Priėmęs ir suvokęs įvairią informaciją (važiavimo krypties kliūtys, įvairios aplinkinės jėgos vėjas, nuolydis, kelio nelygumai, kitų transporto priemonių signalai ir t. t.) vairuotojas nedelsdamas perduoda savo „įsakymus” automobiliui vairo, pedalų, vertų, rankenėlių pagalba.
Automatizuotas automobilis i visą šią informaciją ir signalus reaguoti daug sunkiau. Be to, važiuojant atsiranda įvairiausių situacijų, kurių neįmanoma užprogramuoti ar numatyti. Pavyzdžiui, prityręs vairuotojas net iš pėsčiojo veido išraiškos supras, ir tas praleis automobilį ar ne. O dar laisvai pasirinktas maršrutas, kelio ženklų supratimas ir kitos problemos. Vadinasi, individualaus automobilio automatizuoto valdymo sistema turėtų būti labai sudėtinga, kad akimirksniu sugebėtų įvertinti visus galimus situacijos variantus. Jeigu sistema reaguos lėtai ir pavėluotai duos valdymo komandas, važiavimas bus lėtas, trukdys eismui, tuo pačiu mažės ir eismo saugumas… Taigi neišspręstų problemų čia dar daug.
Visgi atskirų automobilio vairavimo elementų automatizavimas įmanomas jau šiandien: automatinis automobilio sustabdymas važiuojant kolonoje, automatinis žibintų perjungimas iš ilgų šviesų trumpas ir priešingai. Tai ne tik palengvintų vairuotojo darbą, bet ir padidintų automobilių eismo saugumą. Jau dabar daugelyje automobilių naudojamos automatinės pavarų dėžės, nebereikia ranka junginėti pavarų.
Galima sumažinti svertų ir pedalų skaičių, palengvinti svertų ir pedalų stabdymą, pagerinti matomumą, sudaryti ištaigingas vairuotojų darbo sąlygas, kad niekas jo neblaškytų, kad jis nepervargtų. Šioje srityje padaryta dar mažai, nors automobiliui jau šimtas metų…
Paslaugos: automobiliu supirkimas vilniuje
Šaltinis – Saugaus automobilio koncepcija
