KODĖL AUGALAS ATSIGRĘŽIA Į SAULĘ?
Šis reiškinys pastebėtas jau labai seniai. Juk pavadintas „saulėgrąža” nuo to ir yra kilęs, kad šis augalas pasuka „galvą” tą pusę, iš kurios krinta šviesa. Visiems žinoma, kad daugelis kambarinių augalų, pavyzdžiui, begonija arba kambariniai paparčiai, nejudėdami stovi ant palangės, o lapai pasisuka „nugara į žmones”. Dar daugiau: pastebėta, kad vienų augalų žiedai išsiskleidžia dieną, o kitų, atvirkščiai, vainiklapiai visą dieną būna suglausti ir atsiskleidžia vakare. Augalas sukiojasi dėl netolygaus užtemdytos ir apšviestosios jo pusių augimo. Užtemdytoji pusė auga greičiau, ir todėl augalas išsilenkia, tartum siekdamas šviesos. Tai ir yra prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų, ir jis jau seniai žinomas žmonėms. Bet suprasti tokio prisitaikymo prie aplinkos sąlygų mechaniką toli gražu buvo nelengva. Šį reiškinį mums išaiškino avižų daigai, nes su jais buvo daromi pirmieji bandymai, kurie pagaliau atskleidė augalo judėjimo paslaptį. Jeigu pastatysime ant palangės pasėtų avižų puodelį, tai pamatysime, kad visi jų daigai savotiškai išsilenkia. Pradžioje buvo manoma, kad augimą stabdo „šaltis” nuo lango ir dėl to jo stiebeliai išsilenkia. Tačiau, atlikę paprastus bandymus, mokslininkai įsitikino, kad iš tikrųjų augalo sukiojimuisi daro įtakos šviesa, o ne temperatūra. Tiktai vien avižos sėklaskiltės apvalkalo galiuką apšvietus, jis tuojau pakrypdavo. Bet apvalkalo viršūnę nupjovus, sėklaskiltė nustodavo judėti. Tačiau pakakdavo tik priklijuoti želatina nupjautąją viršūnę, ir augalas pradėdavo normaliai reaguoti šviesą.
Tokiu būdu pasidarė aišku, kad augalas paslaptingai sukiojasi dėl specialios medžiagos, esančios jo viršūnėje. Ją pavyko atrasti, dedant ką tik nupjautus apvalkalų galiukus agar agarą — augalinius drebučius, gaunamus iš jūros dumblių ir vartojamus bakteriologijos mikrobams auginti. Pridėjus agaro gabaliuką iš vienos daigo pusės, augalas taip išlinksta, kaip apšviečiamas iš vienos pusės. Mokslininkai išskyrė šią paslaptingą medžiagą. Ji pavadinta „auksinu” (iš graikų kalbos žodžio „auksano” „didinu”, „augu”). Pasirodė, kad šviesos veikiamas auksinas persikelia neapšviestąją pusę, ir todėl ta pusė auga greičiau; tuo ir paaiškinamas augalo palinkimas į šviesos pusę. Paprastas paaiškinimas, tiesa? Kodėl taip sunku buvo atrasti ir išskirti auksiną, šių įdomių reiškinių kaltininką? Augaluose auksino yra labai maža. Jau 0,0001 miligramo auksino gali paspartinti 1 kilogramo masės augalo augimą.
