Bonsai fikusas (Ficus Ginseng)

Jei jums sunku prižiūrėti bonsai medį, galbūt norėsite pabandyti auginti ficus bonsai. Šie pradedantiesiems tinkami medžiai yra žinomi dėl savo unikalios išvaizdos, todėl jie yra puikus pasirinkimas tiems, kurie pradeda auginti miniatiūrinius medžius.

Auginkite ženšenio figmedžius kaip hobį arba kaip dovaną kolegai sodininkui. Figos užaugina storas šaknis, kurios yra iškeltos virš žemės.

Ženšenio ficus bonsai yra mažai priežiūros reikalaujantis augalas su storu, svogūniniu stiebu, ovaliais lapais ir tigro juostelėmis rausvai pilka žieve. Jis yra patrauklus ir gali būti laikomas vazonėlyje arba žemėje.

Darbas prie techninės priežiūros projektų.

Nors dažnai manoma, kad auginti ir prižiūrėti ženšenio ficus bonsai yra sunku, iš tikrųjų tai gana lengva, jei laikotės kelių paprastų gairių.

Svarbu, kad jūsų bonsai fikusas gautų pakankamai šviesos. Kambaryje bonsai gali būti dedami ant palangės. Jei medį išnešite į lauką vasarą, būtinai pastatykite jį tokioje vietoje, kur ryškiai šviečia saulė. Bonsai ženšenis netoleruoja buvimo šešėlyje.

Geriausias vazonų mišinys fikusams yra gerai nusausinantis vazonų mišinys, kurį galima rasti daugumoje sodo parduotuvių arba internete. Šį gerai nusausinantį dirvožemio mišinį lengva maišyti patiems. Fikusams skirtą žemę galite sumaišyti sumaišę 2 dalis vazoninio dirvožemio su 1 dalimi durpių samanų ir 1 dalimi perlito.

Kruopščiai laistykite ženšenio fikusą, kai tik dirva šiek tiek išdžius. Patartina augalą laistyti kasdien, tačiau nelaistykite tiek daug, kad bonsai imtų mirkti, nes tai gali sukelti grybelines ligas. Jei augalas auga itin šiltoje aplinkoje, jį teks laistyti dažniau. Norėdami išvalyti dulkėtus lapus, nuvalykite juos drėgnu popieriniu rankšluosčiu arba apipurkškite vandeniu iš purškimo buteliuko.

Ficus bonsai gali toleruoti žemesnę nei 15 laipsnių Celsijaus (59 laipsniai Farenheito) temperatūrą, tačiau jį reikia išnešti į lauką, kai temperatūra nuolat pasiekia arba viršija 15 laipsnių Celsijaus (59 laipsniai pagal Farenheitą). Fikuso augalai, auginami drėgnoje aplinkoje, taip pat gali toleruoti žemą drėgmės lygį.

Bonsai medelius tręšti būtina; kartkartėmis juos reikia papildyti maistinėmis medžiagomis, naudojant bet kokias turimas universalias skystąsias trąšas.

Vegetacijos metu fikusą svarbu tręšti kas kelias savaites. Geriausia naudoti subalansuotas trąšas, o lengviausia naudoti skystąsias trąšas. Būkite atsargūs ir nepertręškite, nes galite pažeisti medžio šaknis.

Žiemą fikuso nereikėtų tręšti, nes jis bus žiemos ramybės būsenoje ir nereikės trąšų. Fikusą vėl galite pradėti tręšti kovo pradžioje, nes ankstyvas pavasaris ir fikusas pradeda sparčiai augti.

Genėjimas padeda bonsai augalams išlaikyti norimą formą ir dydį. Pašalinant negyvus lapus ir skatinant didesnį augimą, genėjimas yra būtinas norint, kad jūsų bonsai būtų sveiki. Visus kambarinius augalus, įskaitant fikusus, galima ir reikia genėti.

Prieš genėdami medį, galite palaukti metus ar daugiau, kad jis būtų tvirtas. Kai būsite pasiruošę genėti lapus, paprastai po šešių ar aštuonių lapų turėtumėte nupjauti iki dviejų lapų.

Norėdami genėti fikusą, geriausia tai padaryti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui. Nupjaukite visas negyvas ar pažeistas šakas aštriomis žirklėmis arba genėjimo žirklėmis. Jei auginate fikusą kaip bonsą, tai pats tinkamiausias metas suformuoti jį taip, kad jis atrodytų norima išvaizda. Tačiau būkite atsargūs ir negenėkite per stipriai, nes taip sumažės lapų ir sulčių kiekis.

Geriausias laikas persodinti fikusą yra pavasarį, kai augalas baigia žiemos ramybę. Prieš persodindami įsitikinkite, kad žemė yra sausa ir atsargiai išimkite augalą iš vazono. Jei šaknys išaugo nekontroliuojamai, prieš persodindami jas galite patrumpinti aštriomis žirklėmis. Jei naudojate negilų vazoną, pravartu šiek tiek patrumpinti šaknis, nes taip šaknys bus kompaktiškos ir padės išlaikyti bendrą fikuso sveikatą.

Sodinant fikusą į vazoną, svarbu naudoti tokio pat dydžio arba šiek tiek mažesnį vazoną nei dabartinis. Jei naudojamas per didelis vazonas, augalą lengva perlaistyti ir sukelti šaknų puvinį. Fikusą galima nesunkiai padauginti paimant auginius iš augalo jį nugenėjus.

Ficus bonsai yra jautrūs įvairiems kenkėjams ir ligoms. Tačiau tinkama priežiūra gali padėti išvengti šių problemų arba jas sušvelninti.

Dėmės ant lapų gali rodyti grybelinę infekciją, kurią galima gydyti fungicidais. Dažniausi kenkėjai yra voratinklinės erkės, žvyneliai, miltligė ir amarai. Su jais galima kovoti naudojant neemo aliejų arba indų ploviklio ir vandens mišinį. Jei augalas perlaistomas, gali išsivystyti grybelinės ligos arba šaknų puvinys.

Norėdami prižiūrėti ficus bonsai, turėsite jį reguliariai laistyti, suteikti jam daug saulės šviesos ir reguliariai genėti. Ficus bonsai yra mažas medis, kuris dažnai auginamas vazonėlyje.Kai kurios įprastos ficus bonsai problemos yra lapų kritimas, šaknų puvinys ir kenkėjai.

Jei pastebėjote, kad jūsų fikuso lapai pradeda geltonuoti arba ruduoti, tai yra ženklas, kad medis gauna per daug saulės šviesos. Ryški ir netiesioginė saulės šviesa yra ideali, tačiau kelias valandas tiesioginių saulės spindulių ryte yra gerai, jei po pietų tiesioginiai saulės spinduliai nesukelia stipresnio poveikio. Tiesioginiai saulės spinduliai po pietų šiam medžiui bus per šviesūs ir šilti.

Daugelis augalų, populiarių šiltame klimate, gali būti kenksmingi naminiams gyvūnėliams. Fikuso ženšenis yra vienas iš tokių augalų, nuodingas ir katėms, ir šunims.

Jei jūsų augintiniai valgo fikusą, jie gali labai susirgti. Fikuso lapai ir sultys yra nuodingi katėms ir šunims ir gali sukelti odos dirginimą, vėmimą ir viduriavimą. Jei augintiniai valgo daug fikuso, tai gali net pažeisti kepenis ir sukelti mirtį. Jei manote, kad jūsų augintinis suvalgė fikusą, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Ficus bonsai gali gyventi nuo 50 iki 100 metų.

Kadangi bonsai klesti drėgnoje aplinkoje, geriausios sąlygos jiems būtų virtuvė arba vonios kambarys. Tačiau svarbu užtikrinti, kad jie gautų reikiamą šviesos kiekį.

Ficus bonsai puikiai tiks negilus vazonas. Geras vazono dydis fikuso bonsai medžiui yra apie 25-30 cm skersmens. Vazono apačioje turi būti drenažo angos, kad tarp laistymo kartų žemė galėtų išdžiūti. Kokio tipo konteinerį turėčiau naudoti savo fikuso bonsai medžiui?

Bonsai medelį rekomenduojama laistyti kartą per savaitę, kai išdžiūsta 5-7 cm viršūnės. Šis dažnis priklauso nuo vazono dydžio, dirvožemio tipo, temperatūros ir šviesos kiekio.

Jei mano fikuso medžio lapai pradeda kristi arba nudžiūsta, laikas duoti medžiui vandens.

Koks yra idealus šviesos kiekis fikuso bonsai medžiui?

Bonsai fikusą rekomenduojama kas kelias savaites patręšti skystomis trąšomis, kad būtų užtikrintas optimalus augimas pavasario ir vasaros mėnesiais. Tai paskatins greitesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, todėl augalas bus sveikesnis.

Tręškite fikusus vieną kartą ankstyvą pavasarį ir vieną kartą vasaros pradžioje, kad būtų optimalus augimas.

Fikusas mėgsta šiltą vietą, kur turėtų būti 15–24 °C temperatūra. Kokia yra ideali fikuso temperatūra?

Norėdami padauginti bonsai fikusą, paimkite auginius iš motininio augalo. Dažnai galite nupjauti dalį stiebo ir pasodinti į drėgną dirvą.

Kaip dažnai persodinti fikuso augalus? Kas dvejus metus fikuso augalus reikia persodinti, kad jie išliktų sveiki ir ilgaamžiai.

Patiko? Pasidalink

Frezijoms daugiausia žalos padaro virusinės ligos

Frezijų mozaika (sukėlėjas Fressia virus Nr. 1 Woodward.). Ant lapų atsiranda tamsiai žali dryžiai ir mažos, tačiau labai ryškios pavandenijusios dėmės. Vėliau šių dėmių pakraščiai patamsėja, o jos pačios pasidaro pergamentinės. Liga pirmiausia pažeidžia lapus, o vėliau stiebus ir žiedus. Žiedai būna smulkūs, blogai skleidžiasi arba visai neišsiskleidžia, su šviesiais dryžiais.

Tai labiausiai išplitusi frezijų virusinė liga. Mūsų stebėjimų metais šis virusas smarkiai pažeidė Rosemunde, Rosita, Margaret, šiek tiek mažiau Pimpernel, Stockholm, Blauwe Wimpel, White Swan veisles. Ant baltažiedžių ir geltonžiedžių veislių ši virusą pamatyti sunkiau.

Pupelių geltonoji mozaika (sukėlėjas pupelių virusas Phaseolus virus Nr. 2). Be pupelių, ja dar serga kardeliai, kvapieji pelėžirniai. Ant frezijų ši liga plinta mažiau, negu pirmoji.

Pirmiausia liga pažeidžia lapų pakraščius, o vėliau apima visą lapą. Geltonos arba žalsvai geltonos dėmės ilgainiui ruduoja. Žiedai blogai skleidžiasi, būna menkaverčiai, nes išsikraipo žiedynkočiai. Piestelė ir kuokeliai ilgesni, negu sveikų žiedų.

Smarkus lapų nekrozės virusas. Ligos požymiai išryškėja anksti. Dažnai augalai apmiršta dar nesusiformavus žiedams, o jeigu jie ir susiformuoja, būna išblukę, jų nedaug (2-3), žiedlapių viršūnėlės susitraukusios. Pažeisti augalai yra visiškai beverčiai.

Nekrozinės dėmės išplinta ir ant gumbasvogūnių. Jie supūva dar prieš iškasant, saugyklose arba jau pasodinus.

Šią ligą galima supainioti su fuzarioze, tačiau šios dvi ligos niekada nepažeidžia to paties augalo (Dorst, 1973).

Lapų nekrozės virusas. Pirmieji ligos požymiai iš-ryškėja ant ketvirto lapo, praėjus 9 savaitėms po sodinimo. Išaugusių iš vaikučių augalų ligos požymiai pradeda ryškėti jau ant antro lapo.

Chlorozinės dėmės ir dryžiai pirmiausia atsiranda ant lapų viršūnėlių ir vėliau plinta per visą lapą. Dar vėliau dėmės pasidaro pilkšvai rudos. Žiedai ir gumbasvogūniai atrodo sveiki, nors liga plinta per gumbasvogūnius.

Šie požymiai labiau išryškėja, auginant frezijas šaltai, drėgnoje dirvoje arba kai temperatūra smarkiai svyruoja per parą. Optimaliomis sąlygomis išorinių ligos požymių nepastebima.

Bandymais įrodyta, kad dėl šios ligos žiedų ir gumbasvogūnių derliaus nuostolių nebūna. Amarai ir kiti vabzdžiai šios ligos neplatina (Dorst, 1973; Bateman, 1971).

Frezijoms daugiausia žalos padaro virusinės ligos. Iki šiol racionalių kovos priemonių nėra, išskyrus auginimą virusais neužsikrėtusių klonų meristemines kultūras, o Tarybų Sąjungoje nėra tokio centro, kur šiuo būdu daugintų frezijas. Dauguma pas mus auginamų veislių yra užsikrėtusios virusinėmis ligomis, o tai labai atsiliepia šios kultūros auginimo rentabilumui.

Svarbiausia profilaktinė priemonė, kovojant su virusinėmis ligomis,— naikinti kenkėjus, ypač amarus.

Patiko? Pasidalink

Dirvos dezinfekcija, frezijų svogūnų beicavimas

Dirvos dezinfekcija. Jeigu frezijos auginamos žemių mišiniuose ir dar toje pačioje žemėje ne pirmą kartą, ją reikia dezinfekuoti karštais garais (terminė dezinfekcija) arba chemikalais, nors pirmasis būdas yra efektyvesnis ir ne toks toksiškas. Po terminės dezinfekcijos dirvą reikia gerai praplauti, nes išsilaisvina daug azoto, kuris gali augalams pakenkti.

Cheminėmis medžiagomis dirva dezinfekuojama ne vėliau kaip mėnuo iki sodinimo. Ji turi būti puri ir drėgna (50-80% pilno dirvos vandens imlumo), 10-20°C temperatūros. Dezinfekuojančiu tirpalu sudrėkinama 15–20 cm storio dirvos sluoksnis, o po to 2-3 paroms uždengiama polietilenine plėvele.

Labiausiai tinka dezinfekavimui 2% karbationas (vapamas) (100 m2 reikia 200-250 1 tirpalo). Sis chemikalas kompleksinis, nes naikina grybus, nematodus ir piktžoles. Grybinių ligų sukėlėjus naikina 2-3% formalinas (100 m2 reikia 1000 1 šio tirpalo).

Svogūnų beicavimas. Dabar yra daug efektyvių chemikalų, kurie laikinai didina gumbasvogūnių atsparumą ligoms ir neblogai naikina įvairius ligų sukėlėjus. Fusarium genties sukėlėjus naikina sisteminiai fungicidai: benlatas, fundasolas ir kt. Jau seniai vartojamas preparatas TMTD veiksmingas nuo

Sclerotinia genties sukėlėjų ir labiau, negu benomilo grupės preparatai, veikia kekerinio puvinio sukėlėjus. Sis preparatas maišomas su aukščiau išvardytais. Labai gerai vertinamas japonų preparatas topsin M. sin. cerolin M. Tai balta kristalinė bespalvė medžiaga, nelabai tirpstanti vandenyje. Naikina Fusarium ir Bolrytis genties sukėlėjus. Galima purkšti 0,1 % tirpalu arba 0,2-0,5% tirpale valandą mirkyti gumbasvogūnius.

Kitas plataus veikimo japonų fungicidas homai susideda iš dviejų aktyvių ingredientų: 50% topsino ir 30% tiramo, kitaip vadinarno TMTD. Tai kieta kristalinė bespalvė medžiaga, beveik netirpstanti vandenyje ir nelabai tirpstanti organiniuose tirpikliuose. Naikina Fusarium, Rhisoctonia ir Phytium genties sukėlėjus. Gumbasvogūniai 30 min. laikomi 0,5% suspensijoje.

Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje gaminamas naujas preparatas derosol (cerabendasim), priklausantis benzilmidazolinių junginių grupei. D. Zylka (1974) nurodo, kad šis preparatas yra daug veiksmingesnis už aukščiau minėtus.

Van Staavereno firma beicuoja gumbasvogūnius ir purškia augalus parationu; gumbasvogūnius fumiguoja diazinonu, lindanu, sulfatopu.

Beicavimui geriausia ruošti kompleksinius tirpalus, t. y. maišyti fungicidus su insekticidais. Benlatą, fundasolą (0,2%), topsiną (0,2%), TMTD (0,2%) galima maišyti su rogoru (0,5%), karbofosu (0,2%), antio (0,2%), fozalonu (0,2%). Visi chemikalai būna veiksmingiausi, kai gumbasvogūniai šlapiai beicuojami tuojau nukasti. Jeigu tuo metu jų beicuoti negalima, tai būtina padaryti prieš sodinimą.

Tuos pačius frezijų klonus auginant ilgesnį laiką, cheminius junginius reikia kaitalioti, nes parazitai prie jų prisitaiko.

LTSR MA Botanikos instituto Botanikos sode svogūnines gėles, taip pat frezijas beicuojame 0,2% fundasolo (arba 0,2% benlato, arba 0,2% topsino) ir 0,5% rogoro ar 0,2 antio truputį pašildytoje (25— 30°C) suspensijoje 30 minučių. Šildoma dėl to, kad šie sisteminiai fungicidai žemesnėje kaip 20 °C temperatūroje nelabai veiksmingi.

Patiko? Pasidalink